UAB AKCIJŲ APSKAITOS PERDAVIMAS – SĄSKAITŲ TVARKYTOJAMS
Alius JAKUBĖLIS
Lietuvoje yra daugiau nei 55tūkst. veikiančių uždarųjų akcininių bendrovių. Dauguma jų savo akcijų apskaitą yra įgalioję tvarkyti įmonės buhalterius, kartais tą daro negi patys vadovai. Iškilus nesutarimams tarp akcininkų, atsiranda teorinės galimybės manipuliuoti akcininkų registracijos žurnalo įrašais. Būtent todėl akcininkų apskaitos registravimui ir saugojimui keliami aukšti patikimumo standartai užtikrinantys savininkų nuosavybės registravimo eiliškumą ir autentiškumą.
Kaip žinia, Akcinių bendrovių įstatymu leidžiama uždarosios akcinės bendrovės akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą perduoti sąskaitų tvarkytojui (finansų maklerio įmonei, specializuotam banko padaliniui ar kt.), todėl įmonių vadovai kurie atsakingai žiūri į akcininkų nuosavybės įrodymų užtikrinimą, dažnai jau dabar savo akcijų apskaitos tvarkymą yra patikėję šiems sąskaitų tvarkytojams.
Priėmus Civilinio kodekso pakeitimus, nuo 2015 m. sausio 1 d. numatyta privaloma uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sandorių notarinė forma, kuomet parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip 14 500 EUR.
Šiais pakeitimais siekiama apriboti galimybes fiktyviai sudarinėti minėtus sandorius ir mažinti prielaidas įvairių nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams bei su tuo susijusių nusikalstamų schemų paplitimui. Kita vertus, kaip ne kartą buvo diskutuota dėl siūlomų pakeitimų tiek viešoje erdvėje, tiek Seime, bet kokiu atveju turi būti dedamos maksimalios pastangos, kad pakeitimai turėtų kaip įmanoma mažiau neigiamos įtakos verslo ir investicijų aplinkai, kad nebūtų ženkliai ir neproporcingai padidinama biurokratinė našta verslui, dėl ko būtų atbaidyti potencialūs investuotojai Lietuvoje.
Dėl šios priežasties pakeitimais numatyta, kad notarinės sandorių formos reikalavimas netaikomas tais atvejais, kai uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Rinkoje kyla klausimų, kokiu tiksliai būdu akcijos turi būti apskaitomos, siekiant, kad akcijų pirkimo-pardavimo sandoriui būtų taikoma minėta išimtis. Finansų maklerių asociacijos nuomone, siekiant, kad ši išimtis būtų taikoma, užtektų tik sudaryti reikiamą sutartį su pasirinktu sąskaitų tvarkytoju ir jam perduoti akcijų apskaitą. To turi užtekti, kadangi sąskaitų tvarkytojai yra reguliuojami ir prižiūrimi atitinkamų valstybės institucijų, ir akcijų pirkimo-pardavimo sandorių vykdymas per juos (taip pat kaip ir notarinis jų tvirtinimas) pilnai užtikrintų aukščiau nurodyto Civilinio kodekso keitimo tikslo įvykdymą.
Manome, kad šiuo atveju norint pasinaudoti aptarta išimtimi, akcijų apskaitai neturėtų būti taikomi jokie papildomi reikalavimai (pvz. uždarosios akcinės bendrovės akcijų registravimas, ISIN kodo joms suteikimas Lietuvos centriniame vertybinių popierių depozitoriume ar pan.), kadangi tai akivaizdžiai būtų papildomi biurokratiniai reikalavimai verslui, o minėti tikslai gali būti pasiekti ir be šių formalumų. Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas jokiu būdu nedalyvauja akcijų perleidimo sandorių ir jų nuosavybės registravimo vykdyme ir kontrolėje. Iš esmės jis tik registruoja vertybinių popierių emisijas. Dėl to, manytume, kad papildomi reikalavimai akcijų apskaitai, siekiant pasinaudoti išimtimi (jei būtų numatyta, kad jų privaloma laikytis), būtų akivaizdžiai pertekliniai, neproporcingi siekiam tikslui ir papildomai apsunkinantys verslo sąlygas.
Lietuvos finansų maklerių asociacijos
prezidentas
Alius Jakubelis